gailystė

gailystė sf. SD431 žr. gailysta: 1. Žmonės viens kitą skardo, kraujuos maudos be širdies ir be gailystės rš. 2. Jau ilgą laiką darė gailystę, t. y. pakūtą I. Petras pavadino juos į gailystę (metavonę) Gmž. 3. liūdesys: Išvydo miestą gailystėj ir gedėjime srš.